×

Prisidėkite prie mūsų kampanijos!

Asmuo per politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui (partijai) gali suteikti auką, neviršijančią 10 VMDU dydžių (13 590Eur).

Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorius savo politinei kampanijai finansuoti gali paaukoti iki 20 VMDU dydžio auką. Aukoti gali tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

Privalomos sąlygos:

– Paramą skiriantis asmuo turi būti deklaravęs savo turtą ir pajamas (išskyrus asmenis, kurie aukoja tik mažas aukas, tai yra aukų suma per politinę kampaniją neviršija 12 Eur).

– Būtinai reikia nurodyti asmens kodą, kitu atveju paramą teks grąžinti.

– Auką gali pervesti tik pats aukotojas, o ne kitas asmuo už jį.

Atkreiptinas dėmesys į teikiamoms aukoms nustatytą dar vieną įstatymo reikalavimą: bendra gyventojo per kalendorinius metus savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams suteiktų aukų suma neturi viršyti 10 procentų praėjusių metų Valstybinei mokesčių inspekcijai jo deklaruotų pajamų sumos.

LSDP rinkimų sąskaitos numeris:
LT027300010162218067 „Swedbank” AB nukopijuota

Gavėjas:
Lietuvos socialdemokratų partija nukopijuota

Mokėjimo paskirtis:
Paskirtyje galite įrašyti „AUKA“ ir būtina nurodyti asmens kodą nukopijuota

Dėkojame už Jūsų pasitikėjimą ir paramą!

Kultūringa, išsilavinusi ir kūrybiška visuomenė

Mūsų tikslas – įkvėpti kultūrinį šalies pakilimą ir pertvarkius švietimą sugrąžinti ateitį visiems Lietuvos vaikams bei perspektyvą suaugusiems.

Į visuomenę orientuota kultūra

Kultūra turi būti prieinama kiekvienam šalies gyventojui, o pati kultūros politika formuojama įtraukiant visuomenę bei kultūros profesionalus, pasitelkiant visuomenę ir atsižvelgiant į visų kultūros sričių poreikius.

  • Daugiau lėšų kultūros sričiai. Kultūros finansavimą laipsniškai didinsime iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2024 metais. Šiuo metu Lietuva kultūros ir rekreacijos reikmėms skiria 1,1 proc. BVP. Atsižvelgiant į tai, kad didžiajai daliai kultūros darbuotojų keliami patys aukščiausi kvalifikacijos reikalavimai, turi būti ženkliai pakeltas kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis.
  • Kultūros paslaugų prieinamumas. Lietuvoje susiformavęs valstybinių kultūros įstaigų tinklas koncentruojasi sostinėje, todėl dėsime konkrečias pastangas, kad Lietuvoje nebeliktų tokių vietovių, kuriose gyventojams neprieinamos kokybiškos kultūrinės veiklos ir renginiai.
  • Aukštesnė paslaugų kokybė. Investuosime į muziejus, bibliotekas, kultūros centrus, koncertines įstaigas, teatrus bei kitas kultūros ir meno institucijas tam, kad jų teikiamos kultūros paslaugos būtų aukštos kokybės, prieinamos, kurtų naujas darbo vietas.
  • Skaidresnė žiniasklaidos rėmimo sistema. Įtvirtinsime tvarius žiniasklaidos finansinio nepriklausomumo nuo politikų ir verslo mechanizmus. Kultūros leidiniams skirsime ilgalaikę ir deramą paramą iš valstybės.
  • Visiems pasiekiama kultūra. Numatysime ilgalaikę kultūros infrastruktūros žmonėms su negalia finansavimo sistemą, kad ir kultūros įstaigos (bibliotekos, muziejai ir kt.), ir kultūrinės atminties objektai (piliakalniai ir kitos kultūros erdvės) būtų atitinkamai pritaikytos.
  • Kultūros darbuotojų kompetencijų kėlimas. Finansiškai skatinsime regioninių kultūrinės edukacijos iniciatyvų kūrimą ir vykdymą, kad visuose regionuose būtų sudaromos kuo geresnės kultūrinės veiklos specialistų darbo sąlygos.
  • Vienijanti istorinės atminties politika. Turėtume švelninti įtampas dėl istorinės atminties vertinimų, siekti glaudesnio institucijų ir visuomenės sutarimo ir tam pasitelkti visuomenę vienijančias asmenybes ir/ar simbolius.
  • Etninės kultūros išsaugojimas. Puoselėsime įvairialypės mūsų šalies etninės kultūros, vietos tradicijų ir materialaus paveldo išlikimą, prieinamumą Lietuvos ir užsienio turistams, sklaidą per kultūros ir švietimo įstaigas.
  • Kultūrinė savanorystė. Plėtosime kultūrą skleidžiančių ir padedančių kurti savanorių programas specialioms visuomenės grupėms: senjorams, moksleiviams, studentams ir kt.
  • Bendradarbiavimas su religinėmis bendruomenėmis. Puoselėsime religijų ir įsitikinimų įvairovę bei kursime lygybe grįstus valstybės ir tradicinių religijų santykius.

Įtraukusis ir kokybiškas švietimas

Visi Lietuvos vaikai turi teisę į įtraukų ir kokybišką ugdymą bei neformalųjį švietimą. Jiems suteikiamos žinios, vystomi gebėjimai ir įgūdžiai bei ugdomos vertybinės nuostatos privalo sudaryti sąlygas visapusiškai sėkmingam jų asmenybės ugdymui ir saviraiškai, tobulėjimui.

  • Sąžiningas ugdymas. Nustatysime universalią, visiems sąžiningą nemokamą švietimo sistemą. Padidinsime ikimokyklinio (ankstyvojo ir priešmokyklinio) ir pradinio ugdymo finansavimą iki 2 proc. BVP. Ikimokyklinio ugdymo ir pradinių klasių krepšelio vertę dvigubinsime.
  • Lygios teisės visiems. Panaikinsime privačių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų privilegijas ir suteiksime vaikams lygias galimybes augti ir tobulėti. Privačias švietimo įstaigas finansuosime taip, kaip ir valstybines.
  • Ribosime vaikų atrankų į mokyklas vykdymą. Priėmimas į mokyklą turėtų vykti pagal gyvenamąją vietą ir nesvarbu, koks vaikų pažangumas.
  • Didesni mokytojų atlyginimai. Užtikrinsime ženklų mokytojų atlyginimų didinimą – skiriant ne mažiau nei 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
  • Mažesnės klasės – daugiau dėmesio vaikams. Sieksime, kad klasės dydis pradinėse klasėse turėtų būti ne didesnis nei 20 mokinių, o vyresnėse iki 24 mokinių, kad pedagogas galėtų sukurti kiekvieną mokinį motyvuojančią edukacinę aplinką.
  • Mokykla – kuo arčiau namų. Pertvarkydami ugdymo įstaigų tinklą, orientuosimės į tai, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turi teisę gauti kokybišką švietimą nepriklausomai nuo vietovės, kurioje jis gyvena.
  • Skaitmeninių įgūdžių stiprinimas. Būtina užtikrinti, kad kiekvienas Lietuvos vaikas turėtų kompiuterį ir prieigą prie interneto. Kiekvienam mokiniui bus prieinama įvairi elektroninė mokomoji medžiaga.
  • Patyčių prevencija. Mokyklos neturi patirti finansinių kliūčių įsigyjant norimą patyčių prevencijos programą – tiek metodikos įsigijimo kaštai, tiek instruktorių paslaugos yra valstybės atsakomybė.
  • Tautinių mažumų mokyklos. Išlaikysime, o esant poreikiui plėsime tautinių mažumų mokyklų tinklą. Pokyčiai bus įgyvendinami tik atsižvelgus į šių mokyklų bendruomenių nuomonę ir mokinių interesus.
  • Mokytojų ir mokyklos bendruomenės įgalinimas. Strateginiai mokyklos vystymo klausimai, įskaitant direktoriaus rinkimus, turi būti priimami su bendruomene ne jos patariamojo balso, o solidaraus susitarimo pagrindu.

Kokybiškas ir inovatyvus aukštasis mokslas

Mūsų tikslas – visuotinai prieinamos, lygias galimybes užtikrinančios ir kokybiškos studijos bei tarptautinius standartus atitinkantys moksliniai tyrimai, nes tai yra būtina sąlyga bendrai visuomenės ir ekonomikos sėkmei.

  • Valstybės pagalba studentams. Užtikrinsime valstybės finansuojamas pirmosios pakopos studijas pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis, jose numatant studijuojančių skaičių ir įsipareigojimus dėl studijų kokybės bei studentams teikiamos akademinės ir socialinės paramos.
  • Didesnė studentų socialinė apsauga. Garantuosime, kad visiems įstojusiems mokslas pirmąjį semestrą būtų nemokamas. Nuosekliai didinsime stipendijas ir reformuosime paramos skyrimo sistemą.
  • Mokslininkų atlyginimų kilimas. Aukštųjų mokyklų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų uždarbis turi siekti ne mažiau kaip 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
  • Mokslinės veiklos svarba. Moksliniams tyrimams ir taikomajai mokslinei veiklai iš valstybės biudžeto turi būti skiriama ne mažiau nei 1 proc. BVP. Dar bent pusę tiek sieksime pritraukti iš verslo.
  • Mokslo sričių lygiavertiškumas. Skirstydami finansavimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai vadovausimės principu, kad visos mokslo sritys ir kryptys yra savaip vertingos kuriant visuomenės ir valstybės gerovę.
  • Didesnis mokslo ir studijų finansavimas. Įdiegsime mechanizmus, kurie skatintų stojančiuosius rinktis ne tik madingas, bet ir visuomenės raidos bei ūkio poreikius atitinkančias studijų programas.
  • Akademinės bendruomenės savivalda. Keisime aukštųjų mokyklų vadovų rinkimo sistemą, įtraukiant platesnį aukštosios mokyklos pedagoginių, mokslo ir kitų darbuotojų, studentų ir visuomenės atstovų dalyvavimą.
  • Didesnis mokslo tarptautiškumas. Sukursime mechanizmus, kurie leis pritraukti daug daugiau tarptautinių studentų ir tyrėjų, vykdančių mokslinius tyrimus.
  • Lyčių atotrūkio įvairiose studijų srityse mažinimas. Diegsime motyvacijos priemones, kurios skatins atsisakyti ribojančių lyčių stereotipų ir suteiks galimybę praplėsti profesinio pasirinkimo galimybes.
  • Mokymosi visą gyvenimą čekių sistemos diegimas. Ši tvarka leis didelei visuomenės daliai gauti tikslinę finansinę paramą mokymuisi ir savo nuožiūra ją panaudoti profesinių kompetencijų įgijimui, tobulinimui, užsienio kalbų mokymuisi ir kt.

Šios programos lyderiai

Visi kandidatai

Kitos Jums rūpimos temos

Ekonominės politikos pertvarka: žaliojo augimo link

Mūsų atsakymas į koronaviruso pandemijos, klimato kaitos ir kitų pasaulinių sukrėtimų sukeltą ekonominę suirutę ir tolesnę emigracijos grėsmę – įtraukios ekonomikos modelis.

Mūsų veiksmai