×

Prisidėkite prie mūsų kampanijos!

Asmuo per politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui (partijai) gali suteikti auką, neviršijančią 10 VMDU dydžių (13 590Eur).

Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorius savo politinei kampanijai finansuoti gali paaukoti iki 20 VMDU dydžio auką. Aukoti gali tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

Privalomos sąlygos:

– Paramą skiriantis asmuo turi būti deklaravęs savo turtą ir pajamas (išskyrus asmenis, kurie aukoja tik mažas aukas, tai yra aukų suma per politinę kampaniją neviršija 12 Eur).

– Būtinai reikia nurodyti asmens kodą, kitu atveju paramą teks grąžinti.

– Auką gali pervesti tik pats aukotojas, o ne kitas asmuo už jį.

Atkreiptinas dėmesys į teikiamoms aukoms nustatytą dar vieną įstatymo reikalavimą: bendra gyventojo per kalendorinius metus savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams suteiktų aukų suma neturi viršyti 10 procentų praėjusių metų Valstybinei mokesčių inspekcijai jo deklaruotų pajamų sumos.

LSDP rinkimų sąskaitos numeris:
LT027300010162218067 „Swedbank” AB nukopijuota

Gavėjas:
Lietuvos socialdemokratų partija nukopijuota

Mokėjimo paskirtis:
Paskirtyje galite įrašyti „AUKA“ ir būtina nurodyti asmens kodą nukopijuota

Dėkojame už Jūsų pasitikėjimą ir paramą!

Ekonominės politikos pertvarka:
žaliojo augimo link

Mūsų atsakymas į koronaviruso, klimato kaitos ir kitų pasaulinių sukrėtimų sukeltą ekonominę suirutę ir tolesnę emigracijos grėsmę – įtraukios ekonomikos modelis.

Ateityje pažanga vis labiau priklausys nuo kūrybiškų, lanksčių ir išradingų bendruomenių. Tai įmanoma pasiekti tik tokiose visuomenėse, kuriose žmonių santykiai pirmiausia grįsti abipuse pagarba ir lygiateisiu bendradarbiavimu, o ne hierarchiniais galios santykiais ir statuso skirtumais.

Pasiūlymai miestui

  • Darni miestų plėtra. Mūsų miestai galėtų sudaryti pajėgius susivienijimus teikiant paraiškas toms iniciatyvoms, kurios galėtų būti papildomai finansuojamos ne Europos Sąjungos struktūriniais fondais. Galėtų būti pritraukti šimtai milijonai eurų ir sukurta daug darbo vietų, jei 100 Lietuvos miestų ir trys didieji miestai imtųsi bendrų veiksmų teikiant paraiškas dėl energijos ir klimato kaitos, maisto švaistymo mažinimo, sveikesnės mitybos, fizinio aktyvumo skatinimo.
  • Ekologiškas miesto transportas. Mažinsime tranzitinių automobilių srautus miestuose. Įgyvendinsime efektyvias kompleksines eismo saugumą užtikrinančias bei traumatizmą mažinančias priemones keliuose. Skatinsime miestų elektrinio ir kitų rūšių švaraus ir ekologiško transporto, taip pat dviračių takų atnaujinimą ir plėtrą. Vykdysime kryptingą saugaus eismo švietėjišką veiklą.
  • Triukšmo ir nuodingų atliekų patekimo į aplinką prevencija. Plėsime triukšmo sienelių panaudojimą miestuose ir gyvenvietėse. Sieksime sukurti patrauklią, keleivių poreikius užtikrinančią viešojo transporto sistemą, kuri skatintų gyventojus naudotis viešuoju transportu. Skatinsime platesnį elektromobilių vartojimą ir krovimo stotelių plėtrą. Įvertinsime galimybes statyti ir plėsti mažųjų miestų metro tinklus.
  • Energetinio skurdo mažinimas. Skatinsime daugiabučių, individualių ir viešųjų pastatų energetinio efektyvumo didinimą, šildymo sistemų atnaujinimą. Šalies miestuose, kur yra kompaktiški daugiabučių rajonai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje ir kitur – skatintinsime kvartalinę daugiabučių namų renovacijos programą labiau remiant mažiau pasiturinčias šeimas.
  • Miestų ir gyvenviečių ekologija. Remsime žmonių sveikatai ir aplinkai saugų bei efektyvų atliekų tvarkymą ir racionalų medžiaginių ir energetinių išteklių naudojimą. Oro kokybė privalo atitikti standartus ir nekelti rizikos žmonių sveikatai bei aplinkai. Esminis dėmesys turi būti skiriamas viešųjų erdvių ir žaliųjų plotų išsaugojimui, taip pat darnaus judumo priemonių diegimui.

Pasiūlymai verslui

  • Dalyvavimas kapitalo fondų valdyme. Įsteigsime valstybinį plėtros banką, kuris šalia klasikinių investavimo į plėtrą priemonių turėtų ir platų socialinį mandatą. Šalia smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo aktualios ir paskolos įgyvendinant valstybinę būsto politiką.
  • Pažangios priežiūros priemones. Esame įsitikinę, jog ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų skaičius ir šių institucijų atliekama priežiūra turi atliepti šiuolaikinės visuomenės poreikius, o riboti valstybės finansiniai ir žmogiškieji ištekliai turi būti nukreipiami ten, kur tikslingiausia. Identifikavus pažeidimus, turi būti skiriamas tinkamas terminas pažeidimams ištaisyti, svarbu konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą ūkio subjektams, sėkmingo darbo pagrindu kurti pasitikėjimą vieni kitais.
  • Parama investicijoms. Užtikrinsime startuoliams sistemines priemones, skatinančias idėjos vystymą, prototipų kūrimą, bandomąją gamybą ir finansuojančias dalyvavimą tarptautinėse akseleravimo programose. Skatinsime įmonių investavimą į pumpurines (spin-off) įmones, taip padedant ieškoti naujų idėjų.
  • Paskatos jaunimui. Nacionalinių ir europinių priemonių pagalba turi būti skatinamas jaunimo užimtumas ir verslumas tam, kad jie kuo sklandžiau integruotųsi į darbo rinką, kurtų ekonominę vertę ir turėtų palankias sąlygas kurti šeimą. Turi būti išplėtota stažuočių sistema, kuri suteiktų galimybę deramomis sąlygomis jaunuoliams įgyti darbinės patirties norimoje srityje. Jauniesiems verslininkams, kuriantiems smulkų ir vidutinį verslą, turi būti suteiktos mokestinės paskatos, leidžiančios įsitvirtinti rinkoje.
  • Viešųjų pirkimų pertvarkymas. Skatinsime inovatyvius pirkimus, trumpinsime pirkimo procedūras, supaprastinsime procedūras būtiniausiems ir skubiausiems pirkimams, konsoliduosime didžiuosius pirkimus.

Pasiūlymai tvariam žemės ir maisto ūkiui bei kaimo plėtrai

Regioninė politika nebegali remtis vien tik išteklių perskirstymu – būtinas naujas požiūris ir priemonės, galinčios prisidėti prie kaimo gyventojų pajamų augimo, kokybiškam gyvenimui reikalingų paslaugų užtikrinimo, kaimo bendruomenių stiprinimo bei jaunimo įtraukimo.

  • Žemės ūkio konkurencingumas. Didinsime žemės ūkio ir maisto produkcijos konkurencingumą (orientuotą į aukštą pridėtinę vertę, pažangią ir kūrybingą visuomenę, mokslo pasiekimus, inovacijas) bei eksportą. Bendradarbiaudami su investuotojais, mokslininkais, konsultantais ir žemdirbių savivalda, siūlysime žemdirbiams ir gamintojams inovatyvias priemones žemės ūkio produktų perdirbimui į aukštesnės pridėtinės vertės produktus, kurie galėtų būti brangiau parduodami tiek vidaus, tiek užsienio rinkose.
  • Finansiškai skatinsime žemės ūkio produktų gamintojus ir perdirbėjus. Prioritetą skirsime žemės ūkio kooperatyvams, skatinsime juos investuoti į perdirbimą, rinkodarą. Ekologiškas žemės ūkis taip pat galėtų būti darbo vietų kaime kūrimo, sveikesnio maisto gamybos ir konkurencingo eksporto dalyvis.
  • Maisto tiekimo grandinės trumpinimas. Dabartinė maisto rinkos situacija ypač palanki Lietuvos ūkininkų mėginimams dalį žemės ūkio ir maisto produktų parduoti tiesiogiai galutiniams vartotojams, nes didėja ekologiško, sveiko, šviežio, natūralaus, gyvenamojoje vietovėje pagaminto maisto, paklausa. Visokeriopai remsime šias ūkininkų, jų kooperatyvų ir kitų gamintojų iniciatyvas.
  • Ūkių rėmimo tvarkos pokyčiai. Peržiūrėsime investicinės paramos lėšų projektams skirstymą, teikiamus pirmumo balus už nustatytų kriterijų atitikimą, siekiant paskatinti ūkius gaminti aukštos pridėtinės vertės, nišinius, bioekonomikos principus atitinkančius produktus. Teikiant investicinę paramą ypatingas dėmesys bus skiriamas smulkiems ir vidutiniams bei jaunųjų ūkininkų ūkiams, siekiant padidinti jų konkurencingumą.
  • Bendradarbiavimas su mokslininkais ir ekspertais. Sektoriaus pažangai būtina pasitelkti mokslinius, technologinius ir finansinius instrumentus, kurie sustiprintų asocijuotų ir kooperuotų struktūrų bendradarbiavimą su viešojo sektoriaus institucijomis. Remsime skaitmeninio ūkininkavimo žinių ir įgūdžių ugdymą, pažangių technologijų plėtrą, spartaus interneto diegimą.
  • Parama jauniesiems ūkininkams. Skatinsime jaunųjų ūkininkų (iki 40 m.) įsikūrimą, teikiant prioritetą ir kuriant atskiras paramos schemas jauniesiems ūkininkams pagal įvairias ES ir nacionalinės paramos priemones. Taip pat pasisakome už didesnės tiesioginių išmokų bei investicinės paramos dalies skyrimą jauniesiems ūkininkams.
  • Žemdirbių savivaldos stiprinimas. Stiprindami žemdirbių savivaldą, pastarajai deleguosime valstybei nebūdingas funkcijas ir tas viešąsias funkcijas, kurių įgyvendinimas („iniciatyva iš apačios ir savivaldos savikontrolė“) taptų efektyvesnis, valstybei pasiliekant kontrolės funkciją.
  • Finansų inžinerijos priemonės. Užtikrinsime reikiamą finansinių išteklių prieinamumą visiems ūkio subjektams, jų formų įvairovę. Remdamiesi Danijos ir Estijos pavyzdžiais, inicijuosime išsamią kreditavimo sąlygų ir mokestinės aplinkos analizę, siekiant kurti kuo palankesnes sąlygas mūsų šalies ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms, taip pat alternatyviais verslais kaime užsiimantiems subjektams.
  • Tiesioginės išmokos. Pasisakome už tiesioginių išmokų suvienodinimą žemdirbiams ES lygiu ir jų teisingą paskirstymą šalies viduje. Lietuvai skiriama šių išmokų dalis yra viena mažiausių Bendrijoje – esame tik treti nuo galo, tai demoralizuoja ir diskriminuoja visą mūsų žemdirbių bendruomenę. Todėl vienareikšmiškai pasisakome už tiesioginių išmokų suvienodinimą tarp ES valstybių narių žemdirbių, taip pat pasisakome už šių išmokų perskirstymą smulkių ir vidutinių ūkių bei jaunųjų ūkininkų naudai šalies viduje.

Aplinkai draugiškas transportas

Mes siūlome į vartotoją orientuotą bei aplinką ir gamtą saugančią susisiekimo sistemos viziją, kurioje visiems sistemos dalyviams numatomas svarbus vaidmuo.

  • Susisiekimo regionuose gerinimas. Plėtosime kelių tinklą ir gerinsime kelių infrastruktūrą. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas skirsime tik programos tikslams siekti, jų nenaudosime bendroms biudžeto reikmėms.
  • Geresnė kelių kokybė. Paslaugų trūkumas kaimo vietovėse verčia gyventojus dažnai važinėti į mieste esančias sveikatos priežiūros įstaigas, kultūrinius ir sporto renginius, treniruotes ar paprasčiausiai apsipirkti, todėl būtina gerinti vietinės ir rajoninės reikšmės kelių būklę, sparčiau įgyvendinti žvyrkelių asfaltavimo programą, didinti viešojo transporto sistemų integraciją.
  • Plėsime keleivinių traukinių maršrutų geografiją. Gerinsime keleivių vežimo paslaugų prieinamumą, geležinkelių infrastruktūrą ir riedmenis pritaikysime riboto judumo bei neįgaliųjų asmenų poreikiams. Atnaujinsime keleivinių traukinių parką, trumpinsime kelionės laiką.
  • Vieningo bilieto koncepcija. Parengsime ir įdiegsime vieningo bilieto koncepciją visoms transporto rūšims, įskaitant kelionėms geležinkeliu.
  • Plėsime oro uostų infrastruktūrą bei keleivių aptarnavimo pralaidumo pajėgumą. Skatinsime oro transporto bendroves pritraukti naujas skrydžių kryptis. Užtikrinsime Lietuvos pasiekiamumą tiesioginiais skrydžiais. Plėtosime oro uostų veiklą ne tik keleivių, bet ir oro krovinių logistikos, papildomų paslaugų srityse.
  • Pašto ir skaitmeninių paslaugų prieinamumas. Sieksime, kad valstybė pašto paslaugų vartotojams suteiktų kokybiškas, nenutrūkstamas ir universalias paslaugos visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ypač didelį dėmesį skiriant kaimo vietovėms. Tai laikysime valstybės funkcija ir esant reikalui dotuosime. Skatinsime e-paslaugų plėtrą.

Gamtos vertybių išsaugojimas ir atkūrimas

Kovosime su gamtą teršiančia veikla, išsaugant esamas gamtines vertybes ir imsimės rimtų priemonių gerinti gamtos būklę.

  • Miškingumo didinimas. Iškelsime nacionalinę idėją – ženkliai padidinti miškų plotus. Jungsime institucijas ir visuomenę bendrai misijai – iki 2030 m. padidinti Lietuvos miškingumą 10 procentinių punktų (arba iki 44% šalies teritorijos) – nenaikinant ES svarbos atvirų buveinių.
  • Plėsime valstybinių miškų plotus. Prioritetas saugomų teritorijų miškuose – saugomoms vertybėms, o ne ūkinei veiklai. Ribosime plynus kirtimus saugomose teritorijose.
  • Miškų urėdijos pertvarka. Sieksime Miškų urėdijai patikėto valstybės turto efektyvaus naudojimo, ne tik pelningos, bet ir socialinę, bei aplinkosauginę funkciją užtikrinančios veiklos. Sukursime optimalų valstybinius miškus tausojantį administracinį tinklą bei valdymą.
  • Užkirsime kelią brakonieriavimui bei neracionaliam išteklių naudojimui. Skatinsime mėgėjišką žūklę ir sieksime, kad vertingų žuvų migracijos metu verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje būtų ribojama arba stabdoma, kad nedarytų žalos migruojančioms rūšims.
  • Baltijos jūros apsauga. Skirsime deramą dėmesį ir reikalingų lėšų Baltijos jūros taršos problemai spręsti, aktyviai dalyvausime Baltijos jūros regiono valstybių organizacijos veikloje, nukreiptoje kovai su jūros užterštumu, taip pat – pasaulinių karų padarinių likvidavimui, tokių, kaip jūros dugne palaidotų toksiškų medžiagų ir sprogmenų neutralizavimas bei tvarkymas. Mažinsime upėmis į Kuršių marias patenkančių teršalų kiekį, ypatingą dėmesį skiriant teršimui žemės ūkyje, nuotekų valyklose.

Darni energetika

Mūsų tikslas – energetiškai diversifikuota valstybė, kurios žmonės nejaučia energetinio skurdo.

  • Elektros tinklų sinchronizacija su Vakarais. Lietuvos elektros tinklų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais – strateginis valstybės tikslas elektros energetikos srityje. Dėsime visas pastangas, kad šis tikslas būtų įgyvendintas iki 2025 m.
  • Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Ilgainiui turi būti atsisakyta iškastinio kuro, pirmenybę teikiant žaliajai energijai iš saulės, vandens, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių. Skatintina mažosios žaliosios energetikos plėtra. Taip pat – biomasės kogeneracinių jėgainių vystymas, atsižvelgiant į miškų, sveikatos apsaugos ir miesto ekologijos prioritetus. Parengsime ir įgyvendinsime vėjo jėgainių plėtros Baltijos jūros šelfe planą, garantuosime skaidrią ir atvirą konkurenciją šiame sektoriuje. Skatinsime biodujų jėgainių tolesnę plėtrą, ypač tenkinant vietinius ūkininkų ir kaimo bendruomenių elektros energijos poreikius.
  • Biokuro galimybės. Sieksime darnios ir tvarios biokuro plėtros, remsime ūkininkų ir smulkaus verslo investicijas į miško pramonės atliekų sutvarkymą ir išėmimą iš miško biokurui gaminti, garantuojant tvarumą.
  • Šilumos energija. Sieksime darnios ir tvarios biokuro plėtros, remsime ūkininkų ir smulkaus verslo investicijas į miško pramonės atliekų sutvarkymą ir išėmimą iš miško biokurui gaminti, garantuojant tvarumą
  • Suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD). Atliksime išsamų kaštų-naudos analizės tyrimą dėl Klaipėdos SGD terminalo veiklos, efektyvumo ir perspektyvų. Inicijuosime konkrečių verslo investicinių planų rengimą laikotarpiui po SGD terminalo įsigijimo Lietuvos valstybės nuosavybėn, kurie garantuotų, jog SGD terminalo veikla leis jam pačiam išsilaikyti, įvertinant realų dujų poreikį Lietuvoje ir Baltijos jūros regione, o mokesčių našta neguls ant Lietuvos mokesčių mokėtojų pečių.

Šios programos lyderiai

Visi kandidatai

Kitos Jums rūpimos temos

Gerovės valstybė: sveikata, pajamų apsauga ir solidarūs mokesčiai

Gerai išvystyta, solidari sveikatos apsauga bei tvirtai suręstas socialinis saugumas yra būtina ir nepamainoma sąlyga tam, kad atkurtume pasitikėjimą savo valstybe ir jos galimybėmis.

Mūsų veiksmai