×

Prisidėkite prie mūsų kampanijos!

Asmuo per politinę kampaniją kiekvienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui (partijai) gali suteikti auką, neviršijančią 10 VMDU dydžių (13 590Eur).

Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje ir referendumo iniciatorius savo politinei kampanijai finansuoti gali paaukoti iki 20 VMDU dydžio auką. Aukoti gali tik Lietuvos Respublikos piliečiai.

Privalomos sąlygos:

– Paramą skiriantis asmuo turi būti deklaravęs savo turtą ir pajamas (išskyrus asmenis, kurie aukoja tik mažas aukas, tai yra aukų suma per politinę kampaniją neviršija 12 Eur).

– Būtinai reikia nurodyti asmens kodą, kitu atveju paramą teks grąžinti.

– Auką gali pervesti tik pats aukotojas, o ne kitas asmuo už jį.

Atkreiptinas dėmesys į teikiamoms aukoms nustatytą dar vieną įstatymo reikalavimą: bendra gyventojo per kalendorinius metus savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams suteiktų aukų suma neturi viršyti 10 procentų praėjusių metų Valstybinei mokesčių inspekcijai jo deklaruotų pajamų sumos.

LSDP rinkimų sąskaitos numeris:
LT027300010162218067 „Swedbank” AB nukopijuota

Gavėjas:
Lietuvos socialdemokratų partija nukopijuota

Mokėjimo paskirtis:
Paskirtyje galite įrašyti „AUKA“ ir būtina nurodyti asmens kodą nukopijuota

Dėkojame už Jūsų pasitikėjimą ir paramą!

Daugiau galių visuomenei tvirtesnėje valstybėje

Kursime pilietinę ir teisinę valstybę, grįstą tikru demokratiniu valdymu. Tik saugi ir atvira tarptautiniam bendradarbiavimui Lietuva gali turėti tvarią ateitį.

Demokratinis valdymas

Drauge kursime pilietinę ir teisinę valstybę, kuri stiprintų pasitikėjimą tarp piliečių sluoksnių, įvairių joje gyvenančių tautinių, socialinių ir kultūrinių bendrijų ir būtų teisinga visiems savo piliečiams.

  • Strateginiai pasitarimai su gyventojais. Sekant Airijos pavyzdžiu, apsvarstysime galimybę steigti Piliečių Asamblėją, kuri svarstytų strateginius šalies raidos klausimus. Šią arba kitas panašias svarstomosios demokratijos technologijas išbandysime ir vietos savivaldos lygmeniu.
  • Įrodymais ir duomenimis paremta politika. Vengsime skubotai priimamų įstatymų gausos ir gerinsime jų kokybę. Įtvirtinsime, kad bet kokiai struktūrinei reformai įgyvendinti būtina atlikti išsamią ir kvalifikuotą kaštų ir naudos analizę.
  • Konstitucinių nutarimų vykdymas. Inicijuosime nacionalines diskusijas dėl visų valstybės valdžią vykdančių institucijų – Seimo, Vyriausybės ir Prezidento, teismų – įsipareigojimo griežtai laikytis Konstitucijos, įgyvendinant visus iš jos išplaukiančius įsipareigojimus ir jų prisiimtos pareigos tai realizuoti praktinėje veikloje.
  • Valdymo organizavimas. Neatidėliotinai reorganizuosime tas valstybinio valdymo ir kontrolės institucijas bei įstaigas, kurios vis dar dubliuoja viena kitą. Paprastinsime sprendimų priėmimų procedūras. Didinsime ministerijų veiklos efektyvumą. Užtikrinsime geresnį įstaigų bendradarbiavimą, patogesnį administracinių paslaugų teikimą gyventojams. Paprastinsime administracines taisykles ir procedūras piliečiams bei verslui. Bus atsisakoma perteklinių duomenų reikalavimo, sutrumpinti sprendimų priėmimo terminai, atsisakoma nereikalingų patikrų bei mažinamas kontroliuojančių institucijų skaičius.
  • Konstitucijos pataisos, reguliuojančios vietos savivaldą. Demokratinė savivaldos reforma, leidžianti konstituciškai aiškiai apibrėžti savivaldybių tarybų, meru, seniūnų kompetencijas, taip ir liko neužbaigta. Vienpakopės savivaldos modelis neatitinka laikmečio reikalavimų. Atėjo laikas keisti 123 Konstitucijos straipsnį, įvedant Lietuvoje dvipakopę savivaldą.
  • Savivaldybių ekonominio ir finansinio savarankiškumo didinimas. Tobulinsime savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad savivaldybėms būtų visiškai kompensuojamos gyventojų pajamų mokesčio netektys, atsirandančios dėl centrinės valdžios sprendimų. Inicijuosime įstatymų pakeitimus, kuriais būtų padidintos savivaldybių teisės pačioms dar didesniu mastu reguliuoti vietinių mokesčių tarifus bei disponuoti nepanaudotomis ar sutaupytomis biudžeto lėšomis. Tobulinsime savivaldybių skolinimosi bei investicijų finansavimo sistemą. Peržiūrėsime savivaldybėms deleguotas valstybinių institucijų funkcijas ir inicijuosime įstatymų pakeitimus, kad vietos gyventojams svarbiausios funkcijos būtų patikėtos savivaldybėms su adekvačiu finansavimu.
  • Vietos savivaldos ir bendruomenių organizacinių gebėjimų stiprinimas. Sudarysime teisines ir kitas reikiamas sąlygas, kad būtų įdiegta ir patobulinta vieninga savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų ir strateginių plėtros planų, taip pat ir savivaldybių biudžetų pagal programas svarstymo, rengimo, tvirtinimo, vykdymo, stebėsenos ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus bei vertinimo sistema.
  • Seniūnijų kompetencijos plėtra. Didinsime seniūno atsakomybę ir atskaitomybę seniūnijos gyventojams. Pasirūpinsime, kad kiekvienos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje darniai veiktų vietos gyventojų ir jų interesams atstovaujančių asmenų (seniūnaičių, bendruomeninių organizacijų) informavimo, konsultavimosi su jais ir bendruomeninių organizacijų įgalinimo sutartiniu pagrindu teikti dalį viešųjų paslaugų sistema.
  • E-valdymas. Sukursime elektroninės valdžios kompetencijų centrą, atsakingą už elektroninės valdžios paslaugų plėtrą, tarpinstitucinių informacinių sistemų darną, efektyvumą, duomenų atvėrimą bei kibernetinį saugumą. Tokiam centrui turėtų būti keliami uždaviniai, susiję su verslui ir visuomenei patogiai ir greitai pasiekiamos reguliavimo informacijos prieinamumu.
  • Virtuali savivaldybė. Įgyvendinsime virtualios savivaldybės koncepciją. Jos pagrindas bus erdvinių duomenų platforma, kurioje bus pateikti savivaldos, valstybės informacinių išteklių duomenys. Gyventojams bus sudarytos sąlygos teikti savo pasiūlymus, pastabas, dalyvauti apklausose, vertinant vieną ar kitą savivaldos sprendimą, teikiamas paslaugas, naujų paslaugų poreikį.

 

Teisė ir teisingumas

Įgyvendinsime ilgai lauktus teigiamus pokyčius kol kas pakankamai uždarame Lietuvos teismų sistemos ir teisėsaugos institucijų darbe.

  • Greitesni, skaidresni ir kokybiškesni teismai. Tobulinsime teisėjų kvalifikacijos kėlimo bei jos priežiūros tvarką. Skaidresniam bei kokybiškesniam teisingumo vykdymo procesui užtikrinti įvesime vaizdo įrašų procesų metu fiksavimą, tam, kad būtų užtikrinta vykdomų procesų tvarka, taip pat teismo bei proceso dalyvių teisių ir pareigų vykdymas.
  • Teisėjų rotacija. Įvesime teisėjų rotaciją, atsižvelgiant į teisėjų darbo krūvius bei poreikį stiprinti teisingumo vykdymą regionuose. Aiškiai apibrėšime specialių žinių sąvoką, užtikrindami abiejų proceso šalių lygiateisiškumą bei vienodas galimybes gauti ekspertų ir specialistų išvadas ir konsultacijas. Siekiant pagreitinti korupcinių bylų nagrinėjimą, bus formuojamos specializuotos teisėjų kolegijos, griežtinamos sąlygos proceso dalyviams vilkinti teismų procesus.
  • Ikiteisminio tyrimo sistemos peržiūra. Įvesime kriterijus, apibrėžiančius ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų pažeidimų identifikavimą, priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo vertinimą bei jų naikinimo teisines prielaidas. Peržiūrėsime kriminalinės žvalgybos įstatymo metu surinktų duomenų panaudojimo baudžiamajame procese tvarką, tobulinsime teikimų bei teismų sankcijų teikimo ir priėmimo teisinį reglamentavimą susiedami pastarąjį su atsakomybe už žmogaus teisių pažeidimus.
  • Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos reforma. Įdiegsime antrinės teisinės pagalbos teikimo galimybę informacinių technologijų pagalba elektroniniame tinkle. Sujungsime teisinės pagalbos poreikio, galimų jos vykdymų subjektų, apimties kontrolės bei apmokėjimo procedūras į vientisą valstybės elektroninių paslaugų teikimo procesą.
  • Baudžiamosios politikos peržiūra. Sieksime mažinti kalinių skaičių, kuris šiuo metu didžiausias visoje Europos Sąjungoje ir dukart viršijantis ES vidurkį. Formuosime bausmių vykdymo politiką, nukreiptą į atsakomybės neišvengiamumą bei padarytos žalos kompensavimą visuomenei naudingu darbu. Diferencijuosime baudžiamąją atsakomybę bei individualizuosime bausmes už nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į valstybės, visuomenės ar privačių asmenų nuosavybę.
  • Vartotojų teisių apsauga. Įdiegsime slapto pirkėjo įsigytos prekės ar paslaugos grąžinimo bei nekokybiškos prekės, paslaugos keitimo į kokybišką prekę, paslaugą institutą. Numatysime pirminio ginčo sprendimo prekės įsigijimo vietoje galimybę, iškviečiant vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistą ginčo medžiagai surinkti. Supaprastinsime kreipimosi į pardavėją dėl nekokybiškos prekės ar paslaugos įsigijimo procedūrą iki kreipimosi iškart raštu, be pareigos kreipimąsi dubliuoti žodžiu
  • Teisė į privatų gyvenimą. Tobulinsime procedūras, kurių pagrindu pradedamos riboti asmenų teisės, užtikrindami galimybę apskųsti prievartos priemonių taikymą. Peržiūrėsime asmens privatų gyvenimą varžančių teisės aktų nuostatas, susijusias su kėsinimusi į asmens teisę į privatų gyvenimą, stiprinsime kontrolės mechanizmą bei nustatysime konkrečią teisėsaugos subjektų atsakomybę už nepagrįstą ar neteisėtą žmogaus teisių ribojimą.
  • Policijos prievartos panaudojimo reglamentavimas. Įstatymuose aiškiai reglamentuosime statutinių valstybės tarnautojų fizinės ir psichinės prievartos panaudojimo tikslus bei ribas. Numatysime, kad statutinis valstybės tarnautojas, vykdydamas pareigą ir panaudojęs fizinę prievartą, esant įstatymuose numatytiems pagrindams, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už veiksmus, kai padaro nedidelę turtinę žalą ar nesunkų sveikatos sutrikdymą asmeniui, kuris siekia ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bando išvengti sulaikymo, priešinasi ir sužaloja pareigūną.
  • Viešojo saugumo institucijų priartinimas prie gyventojų. Atkursime dalį teritorinių policijos padalinių, grąžindami policiją arčiau kiekvieno žmogaus. Išsaugosime savivaldybių priešgaisrines tarnybas ir stiprinsime jų darbuotojų profesinius įgūdžius. Bus užtikrintas nuolatinis minimalus dviejų profesionalių ugniagesių budėjimas pamainoje bei sklandus savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bendradarbiavimas. Sieksime, kad ugniagesių gelbėtojų komandos būtų išdėstytos kuo arčiau gyventojų.
  • Gyventojų apsaugos nuo nelaimių sistema. Sieksime Bendrojo pagalbos centro ir skubiosios pagalbos tarnybų integralumo, bendros veiklos kokybės užtikrinimo teikiant neatidėliotiną pagalbą gyventojams. Daug dėmesio skirsime šalies civilinei saugai, ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymui. Tobulinsime šią sritį reglamentuojančią teisinę bazę ir užtikrinsime, kad institucijų bendradarbiavimas būtų aiškiai reglamentuotas bei efektyvus. Vengsime skubotų struktūrinių pertvarkų. Gerinsime Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų kaupimą, pasitelkimą ir panaudojimą nelaimių atvejais.
  • Lygybės ir įvairovės politika. Remsime esamas iniciatyvas lygybės ir įvairovės srityje bei skatinsime jų plėtrą, įtraukdami tiek nevyriausybinį sektorių, tiek verslą, tiek prisiimdami atsakomybę praktiškai įgyvendinti lygių galimybių užtikrinimo priemones valstybiniame sektoriuje, įskaitant diskriminacijos matavimo instrumentų tobulinimą ir jų taikymo plėtrą.
  • Tautinių mažumų teisės. Priimsime Tautinių mažumų įstatymą ir ratifikuosime Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją. Savivaldybėse, kuriose gausiai gyvena tautinių mažumų atstovai, viešojo administravimo įstaigose asmuo turės teisę kreiptis ir gauti atsakymą tos tautinės mažumos kalba. Seniūnijose, kuriose gausiai gyvena tautinė mažuma, gyvenamosios vietovės pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai bus rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba. Priimsime Vardų ir pavardžių įstatymą, kuris, esant pagrįstam poreikiui, leistų vardą ar pavardę įrašyti pagal atitinkamos kalbos taisykles.
  • Neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų užkardymas. Užtikrinsime, kad pradėta kurti ir įstrigusi darbo grupė dėl veiksmingo atsako į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus realiai veiktų bei parengtų teisinius pasiūlymus bei praktinių priemonių rekomendacijas.
  • LGBTI asmenų teisės. Priimsime partnerystės įstatymą, leidžiantį vienalytėms poroms įteisinti savo šeimyninius santykius. Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBTI asmenis, taip pat kitomis socialinės ir institucinės diskriminacijos šių asmenų atžvilgiu formomis. Vykdysime šalies europinius įsipareigojimus ir teisiškai reglamentuosime dar 2001 m. Civiliniame kodekse numatytą galimybę translyčiams asmenims pakeisti savo lytį ir teisinį lyties pripažinimą.

 

Aktyvios socialinės įtraukties Europa

Kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis kursime socialinės įtraukties ES, kur veikiant visiems kartu į pirmą vietą būtų iškeliami žmonių sveikatos ir socialiniai rūpesčiai.

  • Didesnis ir socialiai orientuotas ES biudžetas. Visų europiečių gerovei užtikrinti ir nelygybei mažinti turi būti suteikiamas didesnis svoris ES nuosaviesiems ištekliams. ES bendras biudžetas turi būti formuojamas ne mechaniškai taikant 1 proc. BVP nuo visų šalių narių BVP rodiklių, bet būtų tvirtinamas atsižvelgiant į socialinio ramsčio, klimato kaitos bei tausojančio vystymosi tikslus ir konkrečius kiekvienos šalies rodiklius.
  • Ilgalaikis Europos investicijų planas. Toks planas padėtų mūsų pramonei ir darbuotojams pasirengti dirbti žaliosios ekonomikos, skaitmeninės revoliucijos ir dirbtinio intelekto plėtros sąlygomis. Europos pramonės strategija turi skirti dalį investicijų moksliniams tyrimams bei inovacijoms, skatinti lavinimą ir mokymąsi visą gyvenimą bei užtikrinti darbo vietų kūrimą ir socialinę apsaugą ES.
  • Užbaigta bankų sąjunga. Turime geriau apsaugoti gyventojus nuo bankų klaidų ir jų sukeltų finansinių krizių. Tai reiškia didesnę bankų sektoriaus finansinę atsakomybę už jų žlugimą ir stipresnius saugiklius indėlininkams ir jų santaupoms išlaikyti. Finansinių transakcijų apmokestinimas taip pat padėtų apriboti finansines spekuliacijas ir užtikrinti, kad akcijų biržos atiduotų duoklę visuomenei.
  • Tvari ES žemės ūkio politika. Bursime koaliciją, kuri palaikytų vienodą Europos Sąjungos paramą ir tiesiogines išmokas visų šalių žemdirbiams. Jokiu būdu negalima sutikti, jog ši parama mažėtų, o ekonomiškai stipresnės šalys papildomai remtų savo žemdirbius, taip iškraipydamos sąžiningą konkurenciją ir išstumdamos mūsų ūkininkus iš europinės rinkos.
  • Bendra kova su klimato kaita. Pasauliui liko tik dvylika metų, kad būtų sustabdytas neatitaisomas klimato atšilimas. Todėl visiškai palaikome JTO lygmeniu priimtą Paryžiaus susitarimą ir iškeltus jo ambicingus tikslus apriboti klimato atšilimą ne daugiau nei 1,5 °C lyginant su ikipramoniniais laikais. Tam reikia naujos ilgalaikės ES strategijos, kuri leistų ES valstybėms narėms palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro, plėsti atsinaujinančios energijos šaltinius ir didinti energetinį efektyvumą. Sykiu šis perėjimas turi būti socialiai teisingas. Jis turi ne didinti, o mažinti žmonių skurdą ir tarpusavio nelygybę.
  • Sustiprinta migracijos politika. Europai reikia teisingos bendros prieglobsčio ir migracijos politikos, grindžiamos bendra atsakomybe ir valstybių narių solidarumu bei bendradarbiavimu su tomis šalimis, iš kurių žmonės atvyksta ir per kurias keliauja. Europa turi kontroliuoti migraciją ryžtingiau, teisingiau ir efektyviau: gerokai sustiprindama savo sienų kontrolę, kovodama su prekyba žmonėmis ir nusikalstamu žmonių išnaudojimu bei gerindama asmenų, kuriems reikia prieglobsčio, apsaugą.
  • Solidari tarptautinė politika. ES turėtų siekti stipresnių Jungtinių Tautų tam, kad pasaulio plėtra taptų tolygesnė ir draugiška aplinkai. Būtina sutarti, kad JT lygmeniu būtų kalbama visų ES valstybių narių vardu ir suteikiama teisė balsuoti ES vardu tam tikrais sutartais klausimais. Turi būti užtikrinta, kad aukšti socialiniai ir aplinkosauginiai standartai, žmogaus teisės, vartotojų teisių apsauga, bei dirbančiųjų teisės taptų neatsiejama būsimų prekybos susitarimų, tarp ES ir partnerių ateityje, dalis. Visiems susitarimams turėtų būti taikomos demokratinės priežiūros priemonės, užtikrinančios tinkamą pilietinės visuomenės įsitraukimą.
  • ES plėtros perspektyva. Palaikome Vakarų Balkanų valstybių aktyvias pastangas siekiant narystės ES. Šio regiono šalys yra padariusios didžiausią pažangą šioje srityje. Sieksime, kad ši perspektyva išliktų atvira ir Rytų partnerystės šalims. Nuoseklus Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos, taip pat kitų Rytų partnerystės šalių demokratėjimas, saugumo stiprinimas, ekonomikos augimas ir judėjimas europinių struktūrų link yra svarbus Lietuvos ir ES saugumo interesas.

 

Atsakinga ir konstruktyvi užsienio politika

Mūsų užsienio politika turi būti atsakinga, konstruktyvi, drąsi, besiremianti aukšta diplomatija, tarptautine teise, gerbianti žmogaus teises ir siekianti lygybės.

  • Strateginis dialogas su piliečiais. Užsienio politika privalo būti atvira ir skaidri, įtraukianti ir išklausanti piliečius. Sprendimai turi būti pagrindžiami, aiškinami, o ne priimami uždaruose rateliuose ir deramai nepristatomi visuomenei. Todėl formuosime ir puoselėsime viešąsias diskusijas apie Lietuvos užsienio politiką ir jos strategines kryptis, taip pat saugumo ir gynybos problemas.
  • Transatlantinės partnerystės stiprinimas. Jau šešiolika metų dalyvaudami NATO, susikūrėme tokias saugumo galimybes, kokių Lietuva neturėjo per visą savo istoriją. Turime efektyviai jomis pasinaudoti ir visapusiškai skatinti šią partnerystę. Todėl būtina stiprinti ES ir JAV santykius bei plėsti Lietuvos ir JAV strateginį bendradarbiavimą, ypač karinio gynybinio saugumo, energetikos ir ekonomikos srityse.
  • Veiksminga kaimynystė su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Turime gerokai sustiprinti bendradarbiavimą su mūsų artimiausiais kaimynais – latviais ir estais. Pirmiausia – sprendžiant regiono energetikos problemas – elektros tinklų sujungimą su kontinentinės Europos tinklais, taip pat toliau diversifikuojant dujų tiekimą. Su Šiaurės šalimis sudarome bendrą Baltijos jūros regioną, tad reikia dar labiau sustiprinti visapusišką bendradarbiavimą su Skandinavijos valstybėmis, kuriose plėtojamas socialdemokratinis raidos modelis yra pats sėkmingiausias visame pasaulyje.
  • Santykiai su Lenkija. Turime įgyvendinti savo įsipareigojimus ir dėti aktyvias pastangas plėtoti abipusį bendradarbiavimą pačiu aukščiausiu lygmeniu. Atsižvelgdami į pastaruoju metu dėl kai kurių Lenkijos veiksmų pašlijusius visų ES šalių narių vardu veikiančių ES institucijų ir Varšuvos santykius, privalome veikti jų pagerinimo linkme. Bet pamatinė ES vertybė – įstatymo viršenybė – neturi būti pažeidžiama nei vienoje ES šalyje narėje.
  • Politika Rusijos atžvilgiu. Visavertis dialogas su šia kaimyne gali būti atstatytas ir prasidėti tik tada, jei ji pradės rodyti pagarbą tarptautinei teisei, žmogaus teisėms ir demokratijos vertybėms. ES nustatytos sankcijos, nukreiptos į tuos, kurie atsakingi už pažeidimus ir į tam tikras tikslines sritis bei į Krymo teritoriją, kol kas turi būti taikomos ir toliau. Savo požiūrį į Rusiją privalome grįsti bendra ES politika, numatančia „pasirinktinį įsipareigojimą“: stabdant šios šalies agresyvius veiksmus, kartu matyti Rusiją kaip partnerę kovojant su tarptautiniu terorizmu, branduolinio ginklo neplatinimu, klimato kaita. Būtina plėsti bendradarbiavimą su pilietine visuomene. Stiprindami dialogą demokratijos ir žmogaus teisių klausimais, taip pat turime būti pasirengę atviram ir tiesiam politiniam dialogui su šios šalies valdžia ir kitaip mąstančia visuomenės dalimi.
  • Santykiai su Baltarusija. Su šia valstybe mus sieja ir istorija, ir ilgiausia siena. Nepaisant Aliaksandro Lukašenkos režimo legitimumo problemų turime ieškoti sąlyčio taškų su Baltarusija bendradarbiaujant įvairiose srityse, ypač ekonomikos, aplinkosaugos, kultūros, sveikatos apsaugos, transporto, taip pat plečiant kontaktus tarp žmonių. Dėl santykių dabartinio valdančiojo režimo atžvilgiu, įskaitant sankcijų taikymą, privalome siekti vieningos ES pozicijos. Sprendžiant Astravo atominės elektrinės klausimą, turime pasitelkti kompetentingas ES institucijas ir tarptautines organizacijas užtikrinant maksimalų šios būsimosios jėgainės saugumą. Šiuo metu jos saugumui turime kelti aukščiausius reikalavimus. Kartu su ES ir tarptautinėmis atominių elektrinių saugumą kontroliuojančiomis institucijomis turime siekti saugumo testų atlikimo skaidrumo ir patikimumo. Lietuvos ekspertų dalyvavimas tose ekspertų grupėse yra būtinas.
  • Dėmesys Kinijai ir kitoms Rytų Azijos šalims. Turime gerokai sustiprinti savo analitinius pajėgumus siekiant kur kas geriau suvokti politinę raidą šiame regione. Būtina kartu su ES institucijomis aktyviau išnaudoti atsiveriančias naujas ekonominio bendradarbiavimo galimybes tiek dėl didėjančių šio regiono valstybių investicijų, tiek dėl naujai atsirandančių prekybos kelių. Privalome aktyviau įsijungti į diskusijas dėl politikos Kinijos ir kitų Rytų Azijos valstybių atžvilgiu tarp ES valstybių narių.
  • Impulsas Rytų partnerystei. Dvišalių santykių pagrindu, per ES ir kitus mechanizmus turime visokeriopai remti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos, taip pat kitų Rytų partnerystės šalių politinę, ekonominę ir socialinę pažangą. Lietuva įvairiuose forumuose kartu su sąjungininkais privalo nuolatos kelti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos teritorinio vientisumo atkūrimo klausimą.

Veiksminga ir visa apimanti krašto apsauga

Aukštos pilietinės sąmonės ir socialiai saugūs piliečiai yra sunkiai pažeidžiami, todėl mes privalome investuoti į savo piliečius: rūpintis jų socialiniu saugumu ir gerove.

  • Piliečių patriotizmo ir valios ginti valstybę kėlimas. Tik aukštos pilietinės sąmonės ir socialiai saugūs piliečiai yra sunkiai pažeidžiami, atsparūs hibridinio karo priemonėms, pirmiausia informacinėms ir kibernetinėms atakoms. Dėl to mes privalome investuoti į savo piliečius: rūpintis jų socialiniu saugumu ir gerove. Turime skirti didesnį dėmesį pilietiniam ugdymui krašto gynybos ir nacionalinio saugumo klausimais šalies mokyklose, universitetuose ir įvairiose organizacijose, ypatingą dėmesį skiriant gyventojų švietimui atsparumo informacinėms ir kibernetinėms atakoms bei propagandos atpažinimo srityse.
  • Gynybos finansavimas. Išlaikysime pasiektą 2 proc. nuo BVP gynybai skiriamų lėšų ribą ir subalansuotą ilgalaikį atsaką kylančioms saugumo ir gynybos grėsmėms ir iššūkiams atremti. Bet pasisakome prieš didesnę nei 2 proc. nuo BVP lėšų skyrimo ribą. Būtina nepriešinti gynybos finansavimo ir Lietuvos piliečių socialinės atskirties problemų sprendimo. Turime gerinti visuomenės socialinio saugumo lygį, kad mūsų piliečiai nestokotų patriotizmo ir valios ginti valstybę.
  • Narystė NATO Aljanse. Efektyviausia Rusijos atgrasymo nuo galimos intervencijos į Lietuvą priemonė – jų žinojimas, kad NATO aljansas yra pasirengęs vienareikšmiškam ir nekompromisiniam atsakui NATO valstybės suvereniteto pažeidimo atveju. Dėl to mes turime išlikti aktyviais, lygiaverčiais ir patikimais NATO aljanso nariais, įvairių saugumo bei gynybos iniciatyvų dalyviais. Turime siekti ilgalaikio ir sustiprinto NATO aljanso karinio buvimo regione, NATO priešakinių ir kitų Aljanso šalių pajėgų dislokavimo.
  • Bendradarbiavimas su JAV gynybos srityje. Siekdama užtikrinti saugumą ir išnaudoti visas atgrasymo priemones, Lietuva kartu su kaimyninėmis valstybėmis privalo intensyviai dirbti su svarbiausia mūsų gynybine partnere – JAV, išlaikant jos pajėgų dislokavimą Lietuvos kaimynystėje ir karinį dalyvavimą Baltijos regione.
  • Apsauga nuo hibridinių grėsmių. Tam, kad geriau atremtume mums nedraugiškų užsienio specialiųjų agentūrų veiklą bei stiprintume grėsmių analizę ir atsako jiems formavimą, skirsime didesnį finansavimą Valstybės saugumo departamentui. Turime toliau plėsti kibernetinio saugumo kompetencijas ir kibernetinės gynybos pajėgumus, užtikrinančius besąlygišką ir greitą atsaką į kibernetinius išpuolius. Būtina įvertinti ir atitinkamai reaguoti į naujas grėsmes, kylančias energetiniam, informaciniam, kibernetiniam ir kito pobūdžio saugumui. Kad būtume tinkamai pasiruošę šiems saugumo iššūkiams, privalome palaikyti aktyvų veiksmų koordinavimą Europos ir transatlantinės integracijos lygmenimis.
  • Mišrus kariuomenės komplektavimo modelis. Lietuvos kariuomenę ir toliau turi sudaryti reguliarioji kariuomenė, Krašto apsaugos savanorių pajėgos bei kariuomenės personalo rezervas. Reguliariosios kariuomenės pagrindą turi sudaryti aukščiausius pasirengimo standartus atitinkantys kariai profesionalai. Kol kas, įvertinus esamą demografinę situaciją Lietuvoje, kariuomenės pajėgumą ir gynybos koncepciją, vykdysime šaukimą į privalomąją pradinę karo tarnybą (išlaikant esamą per metus pašaukiamų karo prievolininkų skaičių (iki 4000). Tuo pat metu diegsime įvairias priemones, skatinančias jaunimą atlikti tarnybą savanoriškai, kad palaipsniui, per ketverius metus, atsisakytume „šauktinių loterijos“. Tarnavusiems didinsime socialines garantijas, suteiksime lengvatas, įvesime papildomų skatinimo priemonių.

Šios programos lyderiai

Visi kandidatai

Kitos Jums rūpimos temos

Kultūringa, išsilavinusi ir kūrybiška visuomenė

Mūsų tikslas – Įkvėpti kultūrinį šalies pakilimą ir pertvarkius švietimą sugrąžinti ateitį visiems Lietuvos vaikams bei perspektyvą suaugusiems.

Mūsų veiksmai